- dvikūlė
- dvìkūlė sf. (1) kūlaitis: Iš šitų ilgulių kūlių nusuk pastrieginių dvìkūlių kokias šešias kapas, o iš likusių suksime mažiukes dvìkūles Mrs. Susisuk dvìkūlių ir apsidenk pirkią, ba pralis Mrk. Pririšk stipriai dvìkūles, kad neišvažiuotų iš strieko Kb. Jie pašiūrę dvìkūlėm dengia Lš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
